terminų žodynas
| 3 A B C D E F G H I J K L M N O P R S T U V W X Y Z |
| |
| terminas |
aprašymas |
|
| jacques |
[žak] prancūzų kilmės vardas, kuris kilęs iš vardo "jacob" (liet. jokūbas), o šis iš hebrajų "ya'aqob" - reiškia "laikantis kulną". pagal biblija, jokubas gimė laikydamas savo brolio dvynio kulną. |
|
| jana |
čekų kilmės vardas, kuris reiškia "vaisių derlius". |
|
| janina |
lietuviškas vardas, kuris kilęs iš hebrajų "johanan" - "dievas (jahvė) išklausė, dievas maloningas". |
|
| jasmine |
vardas kilęs iš persiško žodžio "yasmin" - nuostabiai kvepiantys tokio pačio pavadinimo krūmo žiedai, kurie naudojami kvepalų gamybai. |
|
| jelka |
slovėnų ir kroatų vardo "helen" mažybinė forma. taip pat slovėnų kalboje šis vardas reiškia "eglė". |
|
| jin |
kinietiškas tiek vyriškas, tiek moteriškas vardas, kuris reiškia "auksas, metalas, pinigai" arba "elegantiškas". |
|
| jolie |
prancūziškas vardas, kuris reiškia "gražus". |
|
| jolita |
lietuviškas vardas kilęs iš vengriško vardo "johelet", kuris yra kildinamas iš vardo "helene". |
|
| jonė |
hebrajų (sen. žydų) : „jahvės (dievo) išklausytas, palaimintas“ |
|
| jorė |
sen. lietuvių: jorė „žalumynas, pavasario žaluma“.
|
|
| julija |
vardas, kuris kilęs iš lotyniško vardo "julia" ir kildinamas iš romėnų giminės vardo "julius", o pastarasis iš legendinio enėjo sūnaus vardo "do julus". |
|
| juodoji keramika |
juodoji keramika labai paplitusi lietuvoje nuo seniausių laikų ir siekia priešistorinius laikus. jos gaminiai degami kubilinėse arba keturkampėse lauko krosnyse. kai gaminiai įkaista iki raudonumo, krosnis hermetizuojama smėliu bei plytomis. kad gaminiai gautų daugiau suodžių, dūmų ir būtų juodesni - kūrenama smalingomis malkomis, o krosnies viršus apdengiamas šlapiomis samanomis. su dūmais redukuojasi molyje esanti geležis, kuri plonu sluoksniu padengia molio dirbinį, suteikdama jam taurų metalinį atspalvį. kartais iki raudonumo įkaitę gaminiai merkiami į skystą duonos, kopūstų arba burokų raugą. dėl to jie patamsėja ir sumargėja. ši technika, senovėje išplitusi visame pasaulyje, bėgant amžiams buvo užmiršta, išskyrus lietuvą ir dar keletą šalių. |
|
| juodosios jūros druska |
juodosios jūros druska su eukalipto eteriniu aliejumi naudojama , kaip profilaktinė priemonė sergant kvėpavimo takų, ligomis.
ši druska gaunama natūraliu juodosios jūros vandens išgarinimo būdu. vartojimo būdas: vonios procedūrai rekomenduojama 0,4 kg druskos ištirpinti 36-38oC vandenyje. 15-20 min. vonia su šia druska išvalys ir pajaunins odą. suteiks jai elastingumo, išlygins raukšles, pagerins kraujotaką, nuims įtampą ir suteiks žvalumo.
puiki profilaktika nuo peršalimo ligų, valo kvėpavimo takus, malšina sąnarių skausmus. vonia su druska rekomenduojama greitesniam kaulų gijimui po lūžių. kai šalta - sušilkite, o kai karšta - atgaukite energiją "juodosios jūros vonioje", turtingoje kalciu, magniu, kaliu, geležimi.
sudėtis: NaCl ne mažiau kaip 97%, Ca ne daugiau kaip 0,5%, Mg ne daugiau kaip 0,5%, SO ne daugiau kaip 0,85%.
|
|
| jūratė |
lietuviškas vardas: jūra + -at- „jūrų mergelė“, paplito iš maironio baladės „jūratė ir kastytis“.
|
|
| jurga |
lietuviškas vardas, kilęs iš graikiško žodžio γεωργος [georgos] ir reiškia "ūkininkas, žemdirbys", susideda iš žodžio dalių γη [ge], reiškia "žemė" ir εργον [ergon], reiškia "darbas". |
|
| jurgita |
graikų: „žemdirbė“ +-it-
|
|
| justas |
lietuviškas vardas, nuo lotynų justus - „teisingas“. |
|
| jutta |
germaniškas vardas, kuris kilęs iš hebrajiško vardo יְהוּדִית [yehudit] - "moteris iš judėjos". |
|
EN
RU
