| 3 A B C D E F G H I J K L M N O P R S T U V W X Y Z Ą Ė Š Ž |
| |
| terminas |
aprašymas |
|
| kaipo |
havajietiškas vardas, kuris reiškia "širdelė", "mieloji". |
|
| kala |
vardo "sarah" havaietiška forma, kuri reiškia "dama, ponia" arba iš hebrajų -"princesė". |
|
| kalnų kristalas |
tai skaidrus bespalvis kvarcas - natūralus kristalas. |
|
| kana |
japonų kilmės vardas, kuris reiškia "galingas".
|
|
| karishma |
indiškas vardas, kuris reiškia "stebuklas". |
|
| karneolis |
karneolis moterims traukia tikrąją pusę, suteikia žaismingumo, seksualumo, gerą nuotaiką. skatina norą veikti ir padeda lengvai išspręsti sunkias problemas. jis šildo kūną, sužadina medžiagų apytaką, kraujotaką, gerina kraujo kokybę, stimuliuoja virškinimą ir gerina apetitą, pagerina vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimą. gerai nėštumo metu. geriausiai veikia pastoviai nešiojamas. |
|
| kašmyras |
šis išskirtinis audinys audžiamas iš kašmyro vilnos, o vilna gaunama iš kašmyro ožių, kurie gyvena indijoje, tibete, irake, irane, turkestane ir mongolijoje. vilnos plaukas yra cilindro formos ir turi švelnų, šilkinį blizgesį. kašmyras labai lengvas ir labai šiltas.
|
|
| katia |
rusiško vardo "jekaterina" (ekaterina) trumpinys.
|
|
| keanu |
havaietiškas vardas, kuris reiškia "vėsus vėjelis". |
|
| kenan |
biblijinis vardas, kuris spėjama kilęs iš hebrajų žodžio "nuosavybė". |
|
| kerry |
airiškas vardas, kuris kilęs nuo vietovės pavadinimo. |
|
| kinge |
mažybinė vardo "kunigunde" forma. vardas kilęs iš germaniškų žodžių dalių "kuoni" - "drąsus" - ir sujungtas su "gund" - "karas". |
|
| kirabo |
afrikietiškas vardas, kuris reiškia "dovana". |
|
| kiri |
indiškas vardas iš sanskrito, kuris reiškia "nevystanti gėlė". |
|
| kyla |
galiliečių vardas, kuris reiškia "siauras, siauras kanalas, garbė". |
|
| kohaku |
japoniškas vardas, kuris reiškia "gintaras". |
|
| koliažas |
(pranc. collage; coller - lipinti klijuoti) klijuotinis paveikslas arba jo kūrimo technika, kai prie pagrindo tvirtinamos įvairios atsitiktinės medžiagos, dažnai popierius, audiniai, vielos ir pan. |
|
| kotryna |
lietuviškas vardas, kuris kildinamas iš graikų ir reiškia tyra, švari. |
|
| kraklė |
(pranc. craquelee) specialiai išgaunamas smulkių įskilimų tinklelis keramikos ir stiklo dirbinių glazūroje. |
|
| kristalinė glazūra |
kristalinė glazūra - dėl grožio ir sudėtingumo vadinama visų glazūrų karaliene. šios glazūros gaunamos glazūras persotinus kai kuriais metalų oksidais ir jų junginiais. auštant persotintam lydalui, jo paviršiuje susidaro gražūs kristalai, primenantys šerkšną ant langų stiklo. kristalai susidaro degant 1060 - 1300c temperatūroje. neįmanoma kontroliuoti kristalų vietos ir dydžio, todėl kiekvienas kūrinys gaunasi unikalus. kristalinės glazūros tinkamiausios sukepusiai keramikai ir porcelianui. |
|
| kristina |
lietuviškas, švediškas, čekiškas, rusiškas, vokiškas ir slovėniškas vardas, kilęs iš sulotyninto graikiško vardo "christina" - "krikščionė". |
|
| kukka |
suomiškas vardas, kuris reiškia "gėlė".
|
|
| kumiko |
japoniškas vardas, kuris reiškia "kaspinas". |
|
| kuršių marios |
lagūna baltijos pietryčiuose, į pietus nuo klaipėdos. šiaurinė dalis [413 km2], priklauso lietuvai o pietinė dalis [1171 km2] - priklauso kaliningrado sričiai. marių ilgis 93 km, plotis 46 km. didžiausias gylis 5.9 m, vidutinis gylis 3.8 m. vandens tūris 6 km3. marių forma panaši į trikampį. šiaurėje klaipėdos sąsiauriu jungiasi su baltijos jūra. vakaruose kuršių marias nuo baltijos skiria kuršių nerija. šiaurinėje marių dalyje yra klaipėdos žvejybos ir prekybos uostas. uosto akvatorijoje marios pagilintos iki 20 m. marios ir žvejyba - neatskiriami dalykai. pirmosios žinios apie žvejybą aptinkamos 13 a. kryžiuočių kronikose. daugiausiai žuvies buvo pagauta 1954 m. - 58.7 kg/ha. dabar per metus leidžiama sugauti 35 kg/ha. daugiausiai sugaunama kuojų, karšių, stintų. sumažėjo ungurių, žiobrių, lašišų. |
|
| kuršių marių ungurys |
kuršių marių ungurys - visų lietuvos gurmanų mėgstamiausia žuvis. ungurys senovėje būdavo vadinamas jūrų gyvate. ši žuvis yra unikali tuo, kad visi unguriai neršia vienoje vietoje - sargaso jūroje. į ten susirenka viso pasaulio unguriai. įšsiritę iš kiaušinėlių unguriukai golfo srovės atnešami į baltijos jūros pakrantę iš kur jie atkeliauja į kuršių marias. unguriai lietuvoje išauga ik 2 kg svorio ir iki 1 metro ilgio, nors yra pasitaikę ir iki 4 kg svorio. |
|
| kuršių nerija |
smėlio pusiasalis, skiriantis kuršių marias nuo baltijos jūros. šiaurinė dalis, daugiau, kaip pusė, priklauso lietuvai - kita kaliningrado sričiai. pusiasalio šiaurinį galą nuo žemyno skiria klaipėdos sąsiauris. plotas 180 km2; ilgis 98 km2; plačiausia vieta 3.8 km; siauriausia 380 m. jūros krantas lygus, marių krante yra ragų. visoje nerijoje (aukščiau jūros lygio) susitelkę apie 2 km3 smėlio, kurio diduma sudaro kopos (dažnai vadinamos neringos kopomis). pagrindinis ir svarbiausias reljefo elementas - didysis kopagūbris. jis nutįsęs apie 80 km nuo smiltynės iki lesnojaus. kopagūbrio plotis - 0.3-1 km. aukščiausias kopagūbris 67.4 m urbo kalnas, nidoje. neringos kopos yra didžiausios pustomos ir slenkačios kopos europoje. saugomos UNESCO.
|
|
| kveta |
vardas kilęs iš čekų kalbos žodžio "kvet", kuris reiškia "gėlės žiedas". |
EN
RU
