| 3 A B C D E F G H I J K L M N O P R S T U V W Y Z Ą Ė Š Ž |
| |
| terminas |
aprašymas |
|
| madelen |
vardas kilęs iš hebrajų "magdelena", kuris reiškia "magdelietė; iš magdalos miesto (palestina)".
|
|
| magnolija |
bot. šiltųjų kraštų medis arba krūmas dideliais baltais, gelsvais ar purpuriniais žiedais, kankorėžio pavidalo vaisiais.
|
|
| maynard |
germanų kilmės vardas, kuris reiškia "drąsus, stiprus". |
|
| maja |
vardas kilęs iš mitologinio vardo " maia" - senovės italikų žemės ir augimo deivė. lotyniškai "maius" reiškia "daugiau".
|
|
| majai |
centrinės amerikos indėnų senovės tauta, išlikusi jukatano pusiasalyje (meksika).
|
|
| majolica |
žemos 980 C temperatūros keramikos dirbiniai padengti nepermatoma arba skaidria glazūra. dekoruojama ant degtos arba nedegtos glazūros (emalio). kartais dekoruojami angobais (spalvoti moliai) ir dengiami spalvotomis skaidriomis glazūromis. majolikos pavadinimas siejamas su maljorkos sala (ispanija), per kurią xiv -xv a. buvo gabenami maurų stiliaus darbai.
|
|
| majolica glazūra |
majolikai daugiausiai vartojamos žemos lydymosi temperatūros švino, skaidrios ir drumstos, baltos ir spalvotos, žvilgančios ir redukcinės glazūros.
|
|
| malaika |
afrikiečių kilmės vardas, kuris reiškia "angelas".
|
|
| marcia |
angliškas vardas, kuris kilęs iš romėnų dievo vardo "mars". |
|
| mareike |
germaniška vardo "maria" mažybinė forma. |
|
| margarita |
lietuviška, ispaniška, rusiška vardo "margaret" forma. šis vardas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "perlas". |
|
| margot |
prancūziškas vardas, vardo "margaret" trumpinys, kuris kilęs iš graikiško vardo "margarites" - reiškia "perlas". |
|
| mariko |
japoniškas vardas, kuris reiškia "tikros priežasties vaikas".
|
|
| marina |
vardas kilęs iš lotyniško žodžio "marinus", kuris reiškia "iš jūros". |
|
| marinus |
olandiškas vardas, kuris kilęs iš lotynų kalbos žodžio "marinus" ir reiškia "iš jūros". |
|
| marja |
olandiška ir suomiška vardo "maria" forma, kuri suomiškai reiškia "uoga". |
|
| marka |
lietuviško vardo "marius" (marijonas) trumpinys - pravardė. o šis kilęs iš lotynų kalbos "mare", kuris reiškia "jūra".
|
|
| martanda |
vyriškas vardas kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia "paukštis". |
|
| matinės glazūros |
(taip pat vadinamos emaliais) neturi blizgesio, daugiausiai taikomos dekoratyvinėje ir meninėje keramikoje.
|
|
| matsu |
japoniškas vardas, kuris reiškia "pušis". |
|
| matthew |
angliškas vardas, kuris kildinamas iš hebrajų vardo ir reiškia "javės[bibl.] dovana". |
|
| mecotintas |
oforto rūšis. raižinio plokštė apdorojama lenkta geležte su aštriais dantytais ašmenimis. atspaudas nuo tokios plokštės būtų juodas. ant plokštės kuriamas piešinys, o tada grūdėtas metalas šlifuojamas. kuo lygesnis paviršius, tuo šviesesnė vieta bus atspaude. einama nuo tamsaus vaizdo iki šviesesnio. toks metodas leidžia sukurti laipsniškus perėjimus ir pasiekti tapybišką efektą.
|
|
| medžio raižinys |
iškilioji spauda, kai spaudos forma daroma iš nušlifuotos lentos (kriaušės, liepos, obels ar buko). išilginėje lentoje išpjaustomas atvirkščias vaizdas, gautas reljefinis piešinys atspaudžiamas juoda spalva. Jei piešinys atspaude išeina baltas, tai jis vadinamas baltų linijų raižiniu. šviesotamsiniame raižinyje motyvo perteikimui vartojama keletas lentų: viena kontūrui, kitos pusšešėlių ir šešėlių tonams. atspaudui naudojamas popierius. kai papildomai naudojamos spalvos - gaunamas spalvotas medžio raižinys. kartu su raižytinėmis plokštėmis naudojamos vienspalvės toninės plokštės.
|
|
| meinir |
velsiečių vardas, kuris reiškia "lieknas ir aukštas." |
|
| meinir |
moteriškas vardas, kuris reiškia "lieknas, aukštas" kilęs iš velsiečių "main" - "lieknas" ir "hir" - "aukštas, ilgas". |
|
| meninė kalvystė |
tai geležies menas - sunkus, reikalaujantis daug fizinių jėgų ir geros orientacijos. žaizdre iki raudonumo įkaitinama geležis, kalvis ima su žnyplėmis, deda ant prikalo ir daužo plaktukais ir kūjais, kol geležis įgauna norimą formą. geležies gaminiai, kad nerūdytų padengiami laku arba vašku. geležis yra naudingiausias, taip pat ir gausiausiai išgaunamas metalas pasaulyje. geležies istorija laiko eigoje yra stebuklo istorija, jos apdirbimas neatsiliko nuo meno kelio ir tapo viena iš svarbiausių jo išraiškos formų. lietuvių meninė kalvystė turi labai senas tradicijas. dabar geležies menas atgimsta nauju puošnumu: žmogus iš naujo atranda malonumą būti atsuptam daiktų, kurie leidžia jam atrasti emocijas ir pojūčius, kuriuos manė esą prarastus visam laikui.
|
|
| meri |
suomiškas vardas, kuris reiškia "jūra". |
|
| mette |
daniška ir norvegiška mažybinė vardo "margaret" forma, kuri reiškia "perlas". |
|
| michelle |
iš hebrajų vardo מִיכָאֵל (mika'el), kuris reiškia "kas panašus į dievą?". |
|
| mielikki |
vardas kilęs iš suomių k. žodžio "mieli", kuris reiškia "nuotaika". mielikki buvo suomių miškų ir medžioklės deivė. |
|
| miki |
japoniškas vardas, kuris reiškia "gražus medis".
|
|
| milas |
storas vilnonis veltas audeklas. |
|
| milda |
lietuviškas vardas kilęs iš senovės lietuvių meilės ir meilinimosi deivės vardo "milda". iš jotvingių "mild-at" - "mylėti".
|
|
| miletija |
miletija (arba dažnai vadinama "venge") medis auga pelkingose afrikos vietovėse ir žinomas, kaip stiprus ir sunkiai nusidėvintis medis. šis medis išsiskiria savo tamsiai ruda mediena su juodomis rievėmis bei šviesiomis linijomis. šimtmečius afrikiečiai miletiją naudojo ceremonijinėms kaukėms gaminti. buvo tikima, kad šis medis turi stebuklingų galių. |
|
| mindaugas |
lietuviškas vardas kilęs iš: min- (minėti) + daug- (daug) daugelio minimas, garsus.
|
|
| minijos upėtakis |
minijos upėtakis - gražiausia ir paslaptingiausia lietuvos žuvis, gyvenanti tik krištolinio tyrumo upeliuose. didžiausi upėtakiai buna iki 1.5 kg svorio, tačiau kartais pasitaiko ir didesni nei 4 kg. minijos upė tekanti lietuvos vakaruose yra labai skaidri ir švari upė ir dėl to pasižymi didele upėtakių populiacija. margašoniai linksmai žaidžia srauniose minijos bangose ir teikia didelį džiaugsmą juos maloniai stebintiems gamtos mylėtojams. |
|
| misu |
amerikos indėnų vardas, kuris reiškia "raibuliuojantis vanduo". |
|
| mneme |
graikiškas vardas, kuris reiškia "atmintis". pagal graikų mitologiją mneme buvo viena iš trijų mūzų - atminties mūza. |
|
| moheris |
tai angoros ožkų vilna, kuri pasižymi stiprumu, tamprumu, žvilgesiu; ypač minkšta ir švelni. gaminiai iš šios vilnos labai gerai šildo. |
|
| molio glazūros |
- dar vadinamos natūraliomis glazūromis arba šlikeriu. visi žemos degimo temperatūros moliai, gali būti naudojami, kaip glazūros. šios glazūros dažniausiai yra rudos, bet pridėjus dažančių medžiagų galima išgauti juodą, žalią, mėlyną ir kt., kai kurios turi raibuliuojantį paviršių, būna matinės, pusiau matinės ir žvilgančios. degimo temperatūra 1230 - 1250c.
|
|
| molio plokštė |
šiuo būdu galima suformuoti plokščius ir tūrinius indus, dėžutes, architektūrinę ir abstrakčią plastiką ir kt. formuojami kampuoti ir apvalūs objektai, kurie dar gali būti papildomi žiestais, lipdytais ar šamoto elementais. nedidelio formato plokštės kočiojamos iš skritulio arba veleno pavidalo molio gabalo. paruošta molio plokštė subrinkinama. sutvirtėjusią ją galima supjaustyti reikiamo dydžio plokštėmis. įvairūs dirbiniai formuojami iš vienos, dviejų arba keleto plokščių.
|
|
| monotipija |
tai spaudos technika, kuria padaromas tik vienas atspaudas. tapoma spaustuviniais arba aliejiniais dažais ant glotnios vario, stiklo arba akmens plokštės, galiausiai kūrinys perkeliamas ant uždėto popieriaus, braukant šį voleliu. |
|
| morgane |
vardo "morgan" prancūziška forma, kuris kilęs iš senovės velsietiško vardo "morcant", o šis kildinamas iš "mor" - "jūra" ir "cant" - "ratas". |
|
| moriko |
japoniškas vardas, kuris reiškia "miško vaikas". |
|
| morta |
lietuviškas vardas, kilęs iš sulotynintos aramėjų "martha" - valdovė, viešpatė.
|
|
| mostyn |
vardas kilęs iš senovės anglų kalbos nuo vietovės velse pavadinimo "moss town", kuris reiškia "samanų miestas". |
|
| munisha |
indiškas vardas kildinamas iš sanskrito "munih" - "išmintingas".
|
|
| musmirė |
tai grybas iš musmirinių šeimos grybų genties. šie grybai nepaprastai gražus - raudonos spalvos su baltom skiautelėm kepurėlė, o ant koto turi "sijonelį". deja, šie grybai yra nuodingi, kartais net mirtini. nors europoje nuo seno šis grybas buvo naudojamas vabzdžiams naikinti, tačiau kartais jis būdavo naudojamas ir žmonių psichikai paveikti. lietuvoje auga 13 musmirių rušių - lapuočių, mišriuosiuose miškuose, parkuose, pievose, kartais ant medžių. |